Sotus kačiukas Ievai

Ėmiau vieną dieną ir leptelėjau (tiksliau - parašiau), kad noriu dalyvauti Ievos iš Stebuklų šalies žaidime. Atrodė, kad metai - toks ilgas laiko tarpas, tikrai kažką sugalvosiu. Laikas bėgo, bėgo, bėgo, o aš kažkaip jokio šedevro kaip nesukuriu, taip nesukuriu... Ką jau ten sukuriu, jei net nepradedu.

Bet prieš Kalėdas sąžinė ypatingai sukirbėjo, o ir šiaip kažkokia kūrybinė banga buvo atplaukusi, tad pasiraitojusi rankoves sudėliojau štai tokią užrašų knygelę. 

 

Nedidelę. Ramią. Neįkyrią. Ir švelnią, tarsi sotus murkiantis kačiukas.

Be abejo, kad įkvėpta jos istorijų apie kartu apsigyvenusį katiną - katę.

Kūrybinio proceso metu supratau, kad susidraugauti su karštais klijais man kol kas nepavyko, tad nėra ko prie jų ir lįsti, o šiaip viskas vyko daugmaž sklandžiai. Dar reikėtų paieškoti sprendimų su guminio raištelio vieta (nors jau kaip ir numanau, kaip reiktų daryti), bet šiaip jau man toks variantas visai patiko.

Tada teliko pridėti tinkantį atviruką, supakuoti ir viena skola atiduota.

P.s. Na, skola gal ir nevisai pilnai atiduota - taip ir nepaskelbiau pas save dar to žaidimo.
Bet su laiku, su laiku....