Šį kartą jau rimtai galvojau, kad per darbus, mokslus ir savaitgalio keliones nebesuspėsiu padaryti atviruko VII Kalėdinio atvirukų maratono etapui, kurio sąlyga buvo atviruke panaudoti gyvūnus, primenančius žiemą.
Ir nors Assol taip gražiai apgalvojo ir aprašė šio etapo užduotį, bet aš, tiesą sakant, absoliučiai nespėjau įsijausti ir kažką subtilesnio ar rafinuotesnio sugalvoti; šiandien parbėgusi iš darbo prieš liuksemburgiečių kalbos kursus ir grįžusi po jų spėjau sumesti tik štai tokį paprastutį atviruką, nes situacija buvo tokia: arba kažką pabandau greitai greitutėliai sumeistrauti, arba traukiuosi iš žaidimo. O finišą pasiekti visgi norėtųsi. Ne dėl kokio prizo, bet dėl savęs. Ir dėl smagumo. :)
Na va, perfotografavau labai apniukusios dienos, bet visgi dienos šviesioj savo atvirukėlį, tačiau palieku ir vieną, fotografuotą vakare, nes prie šviesos labai gerai matosi blizgesys. :)
Ir dar norėjau pasakyti, kad esu vištų višta, nes tik dabar susivokiau, kad buvau įjungusi komentarų redagavimo funkciją ir pati to nesupratau. Galvojau, hmm, mano laiškų ryšulėlio atvirukas matyt visiems labai nepatiko, kad nei vieno atsiliepimo nėra... O pasirodo tiek gražių žodžių tiesiog laukė patvirtinimo... :) Iškart nuėmiau tą funkciją. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą