Kviečiu "ant" bulvių ir kefyro

...

Jau seniai - dar nuo vaikystėje leistų saldžių vasarų kaime pas senelius - mano vyras negali gyventi be keptų bulvių (keptuvėje, orkaitėje, su lupenomis, be lupenų ir t.t.). Pradžioje, dar tik pradėjusi draugauti, tyliai sau galvoje nusistebėdavau, kai mums atvažiavus į kaimą jo bobutė kaip skaniausią vakarienę imdavo ruošti keptas bulves, nes "Vilmantas jas labai mėgsta", o tas šypsodavosi tarsi katinas. Tuo tarpu aš nesu didelė keptų bulvių mėgėja. Tačiau dabar po tiek metų kartu, net ir man atrodytų keista, jei bent kartą per savaitę mes nekeptume bulvių. :)

Tad šis skrebukas apie kaimą, bulves ir meilę.
Ir iš meilės.

This LO portrays my husband's never ending love. The love that comes from sweet summer days spent in the village together with his grandparents. The love that seems only to grow stronger. The love for the fried potatoes.

Tradiciškai visko šiame skrebuke prikišta. Skrebuko pagrindas sudėliotas iš dviejų skirtingų popierių, darbe naudojau ir SB popierių, ir veltinį. 

Kadangi šį kartą tekstas buvo svarbiau už foto, todėl paaukojau keletą valandų, kad pasiūčiau ir prikimščiau "bulves" bei išsiuvinėčiau dalį teksto.

O kad jau teko panaudoti siūlą ir adatą,
tai sau pačiai labai netikėtai sudalyvausiu "Mainų rate", kurį šios užduoties metu globoja Živilė.